Janas Mečkovskis. Elzė Ožeškienė, XIX a. 8 deš. © Lietuvos dailės muziejus (ES-190703/75)
Eliza Ožeškova (Eliza Orzeszkowa, 1841–1910) – lenkų rašytoja novelistė, publicistė, pozityvizmo atstovė, net du kartus (1904 m. ir 1909 m.) nominuota Nobelio literatūros premijai. Pirmąjį kartą rašytojos kandidatūrą pasiūlė Berlyno universiteto profesorius A. Brückneris. Buvo svarstoma galimybė Nobelio literatūros premiją skirti net dviem lenkų kilmės autoriams, bet nenorint laužyti tradicijos nuspręsta ją teikti vienam iš jų – Lenkijos literatūros patriarchui Henrykui Sienkiewicziui. Po penkerių metų E. Ožeškovos kandidatūra Nobelio premijai teikta antrą kartą.
Kilusi iš pasiturinčių lenkų kilmės Lietuvos bajorų Eliza gavo įprastinį „gerų namų panelės“ išsilavinimą, toliau mokėsi pati. Varšuvoje tapo aktyvia visuomenininke ir filantrope. Prasidėjus 1863 m. sukilimui prieš carinę Rusiją, įstojo į moterų legioną, sukilėliams vežė paštą ir maistą, slaugė sužeistuosius. Pirmąją savo novelę E. Ožeškova parašė būdama 25-erių. Savo kūriniuose rašytoja dažnai kritikavo patriarchalinę visuomenę, dvarininkų pasyvumą ir primityvumą, skelbė moterų emancipacijos, tolerancijos žydams idėjas, aukštino technikos pažangą, žavėjosi veikliais miesto inteligentais. E. Ožeškovai vis labiau rūpėjo švietėjiška veikla. 1878 m. Vilniuje kartu su verslo partneriu įsigijo vieną iš mieste veikusių knygynų-leidyklų ir pavadino jį „E. Orzeszkowa i S-ka“. Per trejus metus pavyko išleisti net 24 knygas; prie knygyno veikė ir skaitykla. Kultūrinė E. Ožeškovos veikla nepatiko caro valdininkams. 1882 m. knygynas buvo uždarytas, o pačiai rašytojai keleriems metams paskirta policijos priežiūra.
Vienas iš rašytojos pomėgių buvo herbariumai; sausomis gėlėmis ji dekoruodavo sveikinimus savo šeimai ir bičiuliams. Šių asmeninio pobūdžio jos kūrinių atsitiktinai išliko iki mūsų dienų.
E. Ožeškienės knygos „Patriotizmas ir kosmopolitizmas“ puslapis su skaityklos antspaudu, 1880 m. © Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka (RSS, 5157060 1, p. 1)
Antrasis E. Ožeškienės herbariumo lapas, 1890 m. (vaizdas iš https://ossolineum.pl)
