2011 m. Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 372 gruzinai, daugiausiai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Vieni atvyko dirbti į Lietuvą pagal paskyrimus, sovietmečiu baigę auštąsias mokyklas, ir čia liko, kiti apsigyveno sukūrę mišrias šeimas. Nemažai gruzinų į Lietuvą atvyko pastaraisiais dešimtmečiais, ypač 1992–1993 m., dėl Gruzijoje vykusių neramumų.
ISTORINĖS SĄSAJOS. Lietuvoje 1907–1908 m. gyveno būsimasis Gruzijos bažnyčios patriarchas Kirionas (pasaulietinis vardas ir pavardė – Georgijus Sadzaglišvilis), už anticarinę veiklą jis, tuomet dar vyskupas, carinės Rusijos valdžios ištremtas į vakarinį Rusijos imperijos pakraštį – Pažaislio vienuolyną. Vienuolyne, kuriame po 1831 m. sukilimo numalšinimo kamaldulių vienuolijos veikla buvo nutraukta, o 1842 m. įkurtas stačiatikių Ėmimo į dangų vienuolynas, vyskupas Kirionas ėjo Kauno vikaro pareigas. Jis ėmėsi tvarkyti nusiaubtą Pažaislio vienuolyną, tyrinėjo kamaldulių vienuolyno archyvą, nuo sunaikinimo išgelbėjo beveik tūkstantį vertingų dokumentų, retų brėžinių, kurių dalį 1908 m. išsivežė į Gruziją. Taip Gruzijoje atsidūrė nemažai vertingų XVI–XVII a. dokumentų, susijusių su Pažaislio vienuolyno veikla ir jame saugotais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio dokumentais. Vilniuje, Žvėryno mikrorajone, 2015 m. atidarytas Tbilisio skveras, įamžinantis draugiškus lietuvių ir gruzinų tautų santykius bei simbolizuojantis abiejų šalių ir jų sostinių draugystę. Skvere įrengti Vilniui padovanoti suoliukai su Tbilisio ženklais.
VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Šiuo metu Lietuvoje veikia 2 gruzinų visuomeninės organizacijos, kurios rūpinasi gruzinų bendruomenės tarpusavio ryšių palaikymu ir stiprinimu, tautinės savimonės ugdymu, gruzinų kultūros puoselėjimu ir sklaida. 1989 m. įkurta Lietuvos gruzinų kultūros draugija „Iberija“ (Iberija – senasis Gruzijos pavadinimas), vienijanti daugiau kaip 30 tautiečių. Šios organizacijos tikslas – palaikyti, puoselėti ir plėtoti gruzinų tautinės bendruomenės kultūrinį, tautinį ir kalbinį gyvybingumą per įvairias etnokultūrinės raiškos bei socializacijos priemones, populiarinti Lietuvoje gruzinų meną ir literatūrą. Draugija palaiko glaudžius ryšius su istorine tėvyne. Iš Gruzijos kviečiami visuomenės, kultūros veikėjai, rengiami jų kūrybos vakarai. 2015 m. Trakuose įkurta Gruzijos kultūros asociacija „Kachetija“ (Kachetija – Gruzijos regionas). Asociacija vykdo aktyvią veiklą: organizuoja kultūrinius, informacinius renginius, pristatančius gruzinų tautos istoriją, tradicijas ir kultūrą, vaikams, jaunimui ir suaugusiems rengia įvairias edukacines programas, skatinančias tarpkultūrinį pažinimą ir dialogą, vykdo kitą visuomeninę kultūrinę veiklą.
KALBA. Gruzinų kalba priklauso Pietų Kaukazo (kartvelų) kalbų grupei. Gruzinų kalbos rašmenys ir raidžių rašymo būdas unikalus, nepalyginamas su jokia kita žinoma abėcėle. Seniausieji užrašymai gruzinų rašmenimis siekia V amžių.
RELIGIJA. Gruzinai laikomi viena iš seniausių krikščioniškų tautų Europoje – jos krikščioniškos šaknys siekia IV a. pradžią. Gruzinai išpažįsta stačiatikių tikėjimą.
ATMINTINOS DIENOS. Gruzinų bendruomenė mini Gruzijos Nepriklausomybės dieną gegužės 26-ąją (Gruzijos Nepriklausomybė paskelbta 1918 m. gegužės 26 d., atkurta – 1991 m. balandžio 9 d.).
PATIEKALAI. Gruzinų stalas turi būti gausus, naudojama daug prieskoninių augalų, daržovių, būdinga didelė mėsos patiekalų įvairovė. Gruziniški mėsos patiekalai ruošiami iš kiaulienos – mužuži, avienos – čanachai, jautienos – charčio, naminių paukščių – čachochbilis.