Paskutinio surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 144 kazachai. Kazachų bendruomenę Lietuvoje sudaro kazachai, atvykę į Lietuvą iš Kazachstano Respublikos bei kitų buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Šiuo metu kazachų tautinei mažumai save priskiriantys Lietuvos piliečiai gyvena Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Utenos apskrityse.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Nuo 2009 m. veikia Lietuvos kazachus vienijanti bendrija „Nursaulė“. Šios bendrijos pagrindiniai tikslai – telkti Lietuvoje gyvenančius kazachų kilmės žmones, skatinti jų tarpusavio bendravimą, ugdyti tautinę savimonę, puoselėjant gimtąją kazachų kalbą, kultūrą, tradicijas, stiprinti dialogą bei draugišką sambūvį tarp įvairių tautybių ir konfesijų atstovų Lietuvoje. Šios bendrijos veikloje dalyvauja ne tik išeiviai iš Kazachstano ir jų palikuonys, bet ir tie, kurie laiko save kazachų kultūros bičiuliais ir jaučia dvasinio bendravimo poreikį bei nori prisidėti prie kazachų kalbos ir tradicijų puoselėjimo bei sklaidos. Bendrija „Nursaulė“ palaiko aktyvius ryšius su kitų šalių kazachų organizacijomis, dalyvauja Pasaulio kazachų asociacijos veikloje.

ŠVIETIMAS. Ypatingą dėmesį kazachų bendrija „Nursaulė“ skiria vaikų ir jaunimo tautinės savimonės ugdymui. Bendrijos pastangomis nuo 2014 m. Vilniuje veikia kazachų sekmadieninė mokykla, kurioje įvairaus amžiaus vaikai mokosi kazachų kalbos, susipažįsta su kazachų ir lietuvių papročiais, imasi rankdarbių, gamina nacionalinius patiekalus. Sekmadieninėje mokykloje organizuojami renginiai, pažymint svarbiausias Lietuvos ir Kazachstano valstybines datas, švenčiamos kazachų tautinės šventės. Mokyklos mokytojai – visuomeniniais pagrindais dirbantys savanoriai. Mokyklos auklėtiniai dalyvauja Lietuvoje vykstančiuose tautinių mažumų kultūros renginiuose, kasmet rengiamame Lietuvos tautinių mažumų šeštadieninių ir sekmadieninių mokyklų festivalyje.

KALBA. Kazachų kalba priklauso tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui.

ATMINTINOS DIENOS. Lietuvos kazachai mini Kazachstano Nepriklausomybės dieną gruodžio 16-ąją. Kovo 22 d. švenčia Nauryz – Naujuosius Metus, kurie pagal Rytų kalendorių sutampa su pavasario lygiadieniu ir simbolizuoja pavasario atsinaujinimą, derlingumą, draugystę. Kelias dienas trunkančios Nauryz šventės tradicijos ir papročiai siekia 2 tūkst. metų. Švęsdami nacionalines šventes, bendruomenės nariai pasipuošia tautiniais drabužiais, kuriems būdingos ryškios spalvos: mėlyna, geltona, raudona, žalia; dėvima tradicinė kepurė, vadinama saukele, puošta tradiciniu kazachišku ornamentu ir gausybe visokių plunksnų.

Kazachai išlaikė savitų tradicijų ir papročių, susijusių su svarbiausiais gyvenimo įvykiais: vestuvėmis, vaiko gimimu, jo auklėjimu bei mirusiųjų pagerbimu.

Per amžius buvo tikima, kad pirmosios 40 dienų kūdikiui yra pačios pavojingiausios, todėl prie lopšio degama lemputė, sauganti jį nuo pikto. Nuo gimimo praėjus 40 dienų, atliekamas kyrkynan šygaru – išvedimas iš 40 dienų, kuomet kūdikis maudomas sūriame vandenyje, o po maudynių 40 šaukštų laistomas ritualiniu vandeniu.

PATIEKALAI. Kazachų virtuvė garsėja didele mėsos patiekalų įvairove bei sveikatai naudingais rauginto pieno gėrimais: kumysu – kumelės pieno, šubatu – kupranugario pieno ir airanu – karvės pieno.