Kaip ir katalikai, stačiatikiai Velykų datą nustato pagal Mėnulį – tai pirmasis pilnaties sekmadienis po lygiadienio. Tačiau stačiatikių ir katalikų Velykų datos dažnai nesutampa dėl 14 dienų skirtumo, atsirandančio dėl Julijaus ir Grigaliaus kalendorių naudojimo. Viso pasaulio krikščionys tą pačią dieną švenčia Velykas tik kas 4-5 metus. Katalikai nekreipia dėmesio į žydų Pesacho šventės datą, o stačiatikiams tai yra labai svarbu. Jėzus Kristus pagal žydų kalendorių buvo nukryžiuotas Nisano mėnesio 14 dieną, per Pesachą ir prisikėlė po jo. Stačiatikiai siekia, kad Velykų laikas kuo labiau atitiktų tikrąją datą, todėl jas švenčia tik po žydų Pesacho.
Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Graikijoje) stačiatikiai paprastai nenaudoja Julijaus kalendoriaus, išskyrus kartą per metus, norėdami išvengti Velykų datos sutapimo su žydų švente.
Paskutinį sekmadienį prieš Velykas stačiatikiai švenčia Verbų sekmadienį. Verbinės – tai Kristaus garbingo įžengimo į Jeruzalę prieš kančią prisiminimas. Evangelijoje rašoma, kad iš didžios pagarbos Mesijui žydų minios klojo jam po kojomis palmių šakas. Augalų šakelės, kurias šiais laikais žmonės nešasi į šventoves, simbolizuoja tas palmių šakas. Dažniausiai stačiatikių verbos – tai beržų ar gluosnių šakeles. Jos turi būti jaunos, kad simbolizuotų gyvybę. Kai kurie stačiatikiai teigia, kad šventinti tinkama verba – tik gluosnio šakelė su besiskleidžiančiais lapeliais. Rečiau į verbas dedama kadagio, nes tam priešinasi šventikai, kadagį asocijuodami su erškėčių vainiku, kuris simbolizuoja Kristaus kančią. Tačiau Vilniaus krašto ir kitų vietų stačiatikiai į verbas kadagio įpina.
Prieš Velykas stačiatikiai pasninkauja net 7 savaites. Apskritai stačiatikiai pasninkauja ilgiausiai iš visų tradicinių religijų atstovų – daugiau kaip 200 dienų per metus: penkių savaičių pasninkas prieš Kalėdas, pasninkas prieš Velykas – Didžioji gavėnia, pasninkas prieš Dievo Motinos Užmigimo šventę (rugpjūčio 15 d.), dvi savaitės rugpjūtį ir galiausiai – pasninkas prieš Šventųjų Petro ir Pauliaus šventę (birželio 29 d.). Per stačiatikių pasninką galima valgyti duonos, daržovių, vaisių, uogų, grybų, riešutų, medaus, aliejaus, kisieliaus, kompoto. Draudžiama valgyti mėsos, pieno produktų, kiaušinių, žuvies.
Sulaukę Velykų, stačiatikiai renkasi prie stalo, ant kurio dedamas anksti rytą, Kristui prisikėlus, šventiko pašventintas maistas – kiaušiniai, kurie turi būti kuo raudonesni, nes simbolizuoja Kristaus kraują, saldumynai ir pagrindinis Velykų patiekalas – pascha. Jis gaminamas iš varškės, grietinėlės, cukraus, kiaušinių, džiovintų uogų ir riešutų. Velykinį stalą visada puošia mielinis pyragas – kulič. Šis įvairių dydžių pyragas turi būti visuomet aukštas ir apvalios formos. Jo viršus padengiamas glaistu arba cukraus pudra.
Vienas įdomesnių Velykų šventės momentų prasideda šeštadienį apie 23 val. cerkvėje. Ten visą naktį vyksta Šventos Mišios. Šventyklose liturgijos metu šviečia visos žvakės ir lampados (liturginės lempos), skamba iškilmingos ir šventiškos giesmės.
Jėzus Kristus, prisikėlęs iš numirusių ir žemėje išbuvo keturiasdešimt dienų. Lygiai tiek pat laiko – iki Sekminių – tęsiasi liturginis velykinis laikas. Visą šį laikotarpį tikintieji sveikina vieni kitus žodžiais „Kristus prisikėlė!“ (rus. „Christos voskrese!“), „Tikrai Jis prisikėlė!“ (rus. „Voistino voskrese“). Pirmą kartą džiaugsminga žinia – Kristus prisikėlė – yra skelbiama naktį per Kristaus kelio procesiją. Po pamaldų tikintieji sveikina vienas kitą, sušukdami „Kristus prisikėlė!“, tris kartus pasibučiuoja, pasikeičia velykiniais kiaušiniais ir dovanomis.
Per Velykas neapsieinama be žaidimų su margučiais. Margučiai yra daužiami vienas į kitą aštriais, po to bukais galais. Vaikams labai patinka margučius ridenti. Šiais laikais paplito kitokia pramoga vaikams. Velykų išvakarėse suaugusieji namuose paslepia kiaušinius su siurprizais, o vaikai Velykų rytą ieško jų. Kas randa jų daugiausiai, tas ir nugali.
Pirmąją savaitę po Velykų stačiatikiai skiria mirusiesiems paminėti. Tuomet lankomi artimųjų kapai. Nors anksčiau į kapines nešdavo maisto, dabar šios minties atsisakoma. Dažniau dabar ant kapų paliekama po keletą saldainių.
