E. Volteris, nuotrauka iš: J. Markevičaitė, L. Gira, A. Kliučinskis, Lietuvos albumas, Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m., nuotraukos aut. Adomas Kliučinskis, šaltinis: https://commons.wikimedia.org/wiki/File:VolterisEd.jpg.

Eduardas Volteris (Eduards Volters, 1856-1941) – slavų, baltų kalbų, baltų kultūros, tautosakos, etnografijos, senųjų lietuviškų raštų tyrinėtojas, kovotojas prieš lietuvių spaudos draudimą, vienas iš Lietuvos universiteto steigimo iniciatorių.

Nors E. Volteris buvo kilęs iš Latvijos vokiečių pastoriaus šeimos, save jis vadino latviu. Nuo pat Lietuvių mokslo draugijos įsteigimo E. Volteris tapo jos nariu, jos bibliotekai padovanojo 1337 knygas. 1908–1909 metais į vaškinius volelius jis įrašė pirmąsias lietuvių liaudies melodijas. Į Lietuvą E. Volteris atvyko 1918 m., ėmė dirbti Vilniaus viešosios bibliotekos direktoriumi. Sekančiais metais su šeima persikėlė į Kauną, kur įsteigė ir iki 1922 m. vasario 11 d. vadovavo Centraliniam valstybės knygynui (bibliotekai). Įsteigus Lietuvos universitetą, 1922–1933 m. jame E. Volteris užėmė profesoriaus pareigas, dėstė archeologiją, latvių, vokiečių, bulgarų filologiją, skaitė proistorės, etnografijos ir kitus kursus.
2006 m. Eduardo Volterio vardu pavadinta viena iš naujųjų Kauno gatvių Romainiuose, taip pat viena iš Vytauto Didžiojo universiteto auditorijų.

Parengta pagal: Eduardas Volteris – Vikipedija (wikipedia.org) (tekstas modifikuotas), CC BY-SA 3.0.