2011 m. Lietuvoje gyveno 1 233 armėnai. Ši bendruomenė įsikūrusi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Visagine, Šiauliuose. Dauguma armėnų į Lietuvą atvyko sovietmečiu iš Armėnijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Rusijos, po 1988 m. žemės drebėjimo Spitake, 1989–1990 m. – iš Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho.

ISTORINĖS SĄSAJOS siekia XIV a. antrąją pusę, kuomet besiplėsdama į pietryčius Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LKD) pasiekė susiskaldžiusios Rusios kunigaikštystes, kuriose jau buvo įsikūrusios armėnų bendruomenės. Dalis armėnų, iki tol kovojusių su mongolais senrusių žemėse, įsiliejo į Vytauto kariuomenę, vėliau tarnavo Švitrigailos, kitų Lietuvos kunigaikščių tarnyboje, dalyvavo Vorsklos, Žalgirio mūšiuose, kovėsi Lietuvos didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus kariuomenėje. Plėtodami ryšius su Aukso orda, Krymo chanatu, Turkija, LDK valdovai armėnus kviesdavo vertėjais, jų pirkliams skirdavo diplomatinių užduočių. Armėnai, plėtodami prekybą ir amatus, nemažai prisidėjo prie ekonominės ir kultūrinės LDK raidos. XVI a. antrojoje pusėje – XVIII a. Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje garsėjo armėnų auksakalystė, dvarų tekstilės gaminiai. Armėnai buvo Žygimanto Augusto rūmų sargybiniai ir siuvinėtojai, jie įnešė į dvaro kultūrą rytietiškų elementų.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Lietuvoje registruotos šios armėnų organizacijos: Lietuvos armėnų bendrija, perorganizuota iš 1988 m. įsikūrusios Lietuvos armėnų draugijos „Garun“ („Pavasaris“); Baltijos armėnų aljansas, Kauno armėnų ir Kauno apskrities armėnų bendrijos, Klaipėdos armėnų bendruomenė „Van“; Šiaulių apskrities armėnų bendruomenė ir Visagino armėnų bendrija. 2003 m. Lietuvos armėnų bendrija įkūrė visuomeninę organizaciją – Lietuvos armėnų sąjungą, į kurią įeina Lietuvos, Visagino ir Kauno armėnų bendrijos, Šiaulių ir Klaipėdos armėnų bendruomenės. Visos organizacijos rūpinasi, kad Lietuvos armėnai neprarastų tautinės savimonės, išlaikytų protėvių kalbą, pažintų kultūrą, tradicijas. Kauno armėnų sekmadieninės mokyklos vaikai ir jaunuoliai susibūrė į ansamblį „Hayrenik“ („Tėvynė“), kuris jaunąją kartą skatina nepamiršti savo šaknų ir kalbos. Kolektyvas dalyvauja projektuose, renginiuose, vietos ir tarptautiniuose tautinių mažumų festivaliuose. Klaipėdos armėnų bendruomenėje veikia armėnų tautinių šokių kolektyvas „Van“.

Lietuvos armėnų bendruomenės iniciatyva Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje pastatyti Kryžiaus akmenys – chačkarai, armėnų identiteto simboliai. Šie unikalūs paminklai pastatyti ne tik minint svarbias Lietuvos armėnams datas, bet ir įamžinant lietuvių ir armėnų tautų draugystę, išreiškiant dėkingumą už lietuvių tautos toleranciją.

ŠVIETIMAS. Išskirtinį dėmesį armėnai skiria jaunajai kartai – įsteigtos dvi sekmadieninės mokyklos: Kauno armėnų bendrijos sekmadieninė mokykla ir Klaipėdos armėnų bendruomenės „Van“ sekmadieninė mokykla. Jose supažindinama su tradicijomis, papročiais, mokoma Armėnijos istorijos, kalbos. Mokyklų auklėtiniai dalyvauja Lietuvos sekmadieninių mokyklų festivaliuose, pristato tautinę kultūrą atspindinčias programas.

ATMINTINOS DIENOS. Svarbi diena armėnų bendruomenės nariams yra balandžio 24 d., kuomet minimas armėnų tautos genocidas, vykdytas 1915–1916 metais. Armėnijos Nepriklausomybės diena švenčiama gegužės 28 d. Visada minima ir Armėnijos Nepriklausomybės atkūrimo diena – rugsėjo 21-oji. Gruodžio 7-ąją prisimenamos 1988 m. žemės drebėjimo aukos.

RELIGIJA. Lietuvos armėnai yra krikščionys monofizitai, priklausantys Armėnų apaštališkajai bažnyčiai. Vilniuje veikia Šv. Vardano apaštališkoji bažnyčia, įsikūrusi 2006 m. armėnų bendruomenei perduotoje buvusioje katalikų koplyčioje.

PATIEKALAI. Armėnų virtuvė – daug žalumymų, sūriai, daržovės, mėsa ir lavašas – miltinis paplotėlis, neatsiejamas stalo atributas.