Baltarusiai yra trečioji pagal dydį Lietuvoje gyvenanti tautinė bendruomenė. 2011 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 36 227 baltarusiai. Didžiausia baltarusių tautybės gyventojų dalis telkiasi Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine, Kaune bei pasienio su Baltarusijos Respublika teritorijoje.
ISTORINĖS SĄSAJOS. Lietuvius ir baltarusius sieja kelis šimtmečius trukusi bendra istorija, ilgi bendro valstybinio gyvenimo etapai.
Geografinės ir istorinės aplinkybės lėmė, kad baltarusių protėviai tapo vieni iš pirmųjų istorinės Lietuvos etninių bendruomenių – XIII–XIV a. lietuviai, verždamiesi į tuo metu totoriams pavaldžią erdvę Rytuose, jungė prie LDK feodališkai susiskaldžiusios senosios Rusios žemes (dab. Baltarusija, Ukraina).
XIII–XIV a. sandūroje Vilniuje, į pietus nuo Aukštutinės ir Kreivosios pilių, dabartinių Latako ir Rusų gatvių rajonuose, kūrėsi stačiatikių priemiestis, atskiras rusėnų kvartalas – „Civitas Ruthenica“, kurio atsiradimas siejamas su meistrais, pirkliais ir amatininkais, į besikuriantį miestą atvykusiais kunigaikščių kvietimu.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų kanceliarijoje, be lotynų kalbos, iki pat XVII a. buvo įsitvirtinusi senoji slavų kalba, kurios kalbiniai bruožai būdingi dialektui, iš kurio vėliau išsivystė baltarusių kalba. Šia kanceliarine kalba buvo sukurta didžiulė raštija – Lietuvos Metrika, Lietuvos valstybės teisynas, metraščiai.
Glaudžiai baltarusių kultūros istorija susijusi su Vilniumi, nuo seno garsiu baltarusių raštijos, kultūros, švietimo centru, kur gyveno nemažai baltarusių rašytojų, kultūros veikėjų, aktyviai veikėbaltarusių organizacijos, mokyklos, buvo leidžiamos knygos, laikraščiai. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės veikėjas, švietėjas, humanistas, viena iš ryškiausių to meto Rytų Europos istorijos figūrų Pranciškus Skorina Vilniuje įkūrė pirmąją spaustuvę ir 1522 m. išleido pirmąją spausdintą knygą senąja baltarusių kalba – „Mažąją kelionių knygelę“ su kalendoriumi.
Baltarusių švietėjui Pranciškui Skorinai atminti 1973 m. Vilniuje, Stiklių g. 4, pastatyta skulptūra „Metraštininkas“. 1990 m. Vilniuje, Didžiojoje g. 19/2, atidengta memorialinė lenta su šios iškilios asmenybės bareljefu. Vilniuje, Vilniaus g. 14, atidengta atminimo lenta baltarusių literatūros klasikui, XX a. Vilniuje leisto laikraščio baltarusių kalba „Naša Niva“ redaktoriui Jankai Kupalai.
Dauguma XIX–XX a. Vilniuje gyvenusių ir kūrusių baltarusių visuomenininkų, kultūros ir tautinio atgimimo veikėjų palaidoti Vilniaus Rasų kapinėse, puikiai atspindinčiose to laiko miesto daugiatautiškumą. Kasmet kovo 25-ąją čia susirenka baltarusių bendruomenė, minėdama Baltarusijos Demokratinės Respublikos Nepriklausomybės dieną, ir pagerbia iškilių savo tautiečių atminimą.
VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, aktyvi baltarusių bendruomenė susibūrė į visuomenines organizacijas. Pirmąja baltarusių visuomenine organizacija Lietuvoje tapo Baltarusių liaudies kūrybos mylėtojų klubas „Siabryna“, įsikūręs 1988 metais. Klubas gyvuoja ir šiandien. Jo veikla puoselėja baltarusių tautos tradicijas bei papročius, liaudies kūrybą bei gimtąją kalbą.
1989 m. buvo įkurta Gudų kultūros draugija. Šios draugijos iniciatyva Vilniuje atidengta apie dešimt paminklinių lentų, skirtų žymiausiems baltarusių kultūros ir visuomenės veikėjams, nuolat organizuojamos Baltijos baltarusių konferencijos, vykdoma kita visuomeninė, kultūrinė veikla.
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 20 baltarusių nevyriausybinių organizacijų, kurios rūpinasi baltarusių tautinės savimonės ugdymu, tautinės kultūros puoselėjimu ir sklaida: baltarusių draugija „Spadčyna“ Druskininkuose, baltarusių klubas „Siabryna“ Vilniuje, Gudų kultūros draugija, baltarusių bendrija „Krynica“ Klaipėdoje, Lietuvos gudų visuomeninių organizacijų susivienijimas, Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga, Lietuvos baltarusių asociacija, Vilniaus baltarusių politinių kalinių ir tremtinių bendrija ir daugelis kitų. Lietuvos baltarusiai yra subūrę įvairių meno saviveiklos kolektyvų. Verta paminėti Vilniaus P. Skorinos gimnazijos moksleivių folklorinį dainų ir šokių ansamblį „Lianok“, Visagino baltarusių kultūros centro „Krok“ chorą, Klaipėdos baltarusių dainų ansamblį „Kupalinka“ ir kt.
KULTŪRA. XX a. pradžioje Vilniuje buvo leidžiami baltarusių tautos atgimimui svarbūs laikraščiai „Naša dolia“ ir „Naša Niva“. Vilniuje gyveno ir kūrė žymūs baltarusių literatūros, mokslo, kultūros veikėjai: baltarusių literatūros klasikas, poetas, dramaturgas, laikraščio „Naša Niva“ redaktorius Janka Kupala, vienas iš baltarusių literatūros pradininkų, ankstyvojo modernizmo prozos meistras Maksimas Hareckis, dramaturgas, teatro veikėjas Francišakas Aliachnovičius, dailininkas ir etnografas Jazepas Drazdovičius ir kiti. Šių veikėjų indėlis buvo svarbus ne tik baltarusių kultūrai, bet ir Vilniaus istorijai, garsinant miesto vardą už Lietuvos ribų. Tarpukariu Vilniuje veikė baltarusių etnografo bei archeologo Ivano Luckevičiaus kolekcijos pagrindu įkurtas baltarusių istorinis-etnografinis muziejus, kuriame buvo sukaupta daug baltarusių istorijos, etnografijos paminklų, meno kūrinių, daugiausia iš Vilniaus krašto. Šiandien didelę dalį šių eksponatų saugo Lietuvos nacionalinis bei menų muziejai, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos valstybės istorijos archyvas ir kt. Plačią kultūrinę veiklą tarpukariu baltarusiai vykdė ir Kaune. Čia aktyviai veikė Baltarusių centras, Lietuvos baltarusių tautinė sąjunga, Baltarusių kultūros-švietimo draugija, turėjusi skyrius Merkinėje ir Vievyje, Kaune – klubą „Baltarusių gryčia“.
ŠVIETIMAS. 1915 m. Vilniuje buvo atidarytos pirmosios baltarusių mokyklos, nuo 1919 m. iki 1944 m. veikė Vilniaus baltarusių gimnazija, išugdžiusi daug iškilių Baltarusijos tautinio atgimimo veikėjų. 1918–1939 m. Vilniuje veikė Baltarusijos mokslo draugija, 1926–1936 m. – Baltarusių ūkio ir kultūros institutas.
Laikinojoje Lietuvos sostinėje 1933 m. buvo įkurtas baltarusių liaudies universitetas, kurį finansiškai rėmė Lietuvos Vyriausybė. Dabar baltarusių tautinei bendruomenei Lietuvos Respublikoje yra sudarytos sąlygos savo gimtąja kalba gauti vidurinį išsilavinimą.
Vilniuje nuo 1994 m. veikia Pranciškaus Skorinos bendrojo lavinimo mokykla baltarusių mokomąja kalba. 2013 m. ši mokykla buvo perorganizuota į Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnaziją. Baltarusių kalba besimokančių mokinių skaičius joje įvairiais metais svyruoja nuo 150 iki 200. Veikia dvi baltarusių sekmadieninės mokyklos: sekmadieninė mokykla „Krynička“ Klaipėdoje ir Visagino tautinių bendrijų centro „Gimtoji mokykla“ baltarusių klasė.
1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar – Lietuvos edukologijos universiteto) Slavistikos fakultete įsteigta Baltarusių kalbos, literatūros ir etnokultūros katedra, kuri nuo 2009 m. sausio 1 d. veikia kaip Filologijos fakulteto Baltarusių kalbos, literatūros ir etnokultūros centras, rengiantis baltarusių kalbos ir literatūros specialistus Lietuvos ir Baltarusijos mokykloms.
Vilniuje veikia Europos humanitarinis universitetas (EHU), kurio misija – baltarusių tautinės tapatybės įtvirtinimas europietiška dvasia. EHU buvo 1992 m. įkurtas Minske, Baltarusijoje, tačiau dėl politinio spaudimo teko priverstinai nutraukti savo veiklą šioje šalyje. Europos humanitarinis universitetas 2004 m. savo veiklą atnaujino Vilniuje. 2006 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiam universitetui suteikė Lietuvos universiteto statusą. Šioje aukštojoje mokykloje 2007 m. įkurtas Baltarusijos istorijos tyrimų institutas, kurio tikslas – atgaivinti reikšmingas Vilniaus baltarusių humanitarines tradicijas, skatinti, kad būtų vykdomi ir plėtojami moksliniai tyrimai, kurių sritis – į antropologiją orientuota istorija.
ŽINIASKLAIDA. LRT radijo programa „Klasika“ transliuoja kultūros ir švietimo laidas baltarusių kalba. Lietuvos nacionalinės televizijos antroji programa transliuoja laidą baltarusių kalba „Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis“ („Віленскі сшытак“).
ATMINTINOS DIENOS. Lietuvos baltarusiai mini Baltarusijos Nepriklausomybės dieną – kovo 25-ąją, Slucko ginkluoto sukilimo metines – lapkričio 27-ąją, Karinės šlovės dieną – rugsėjo 8-ąją.
RELIGIJA. Lietuvos baltarusiai išpažįsta pravoslavų arba katalikų tikėjimą. 2011 m. surašymo duomenimis, Romos katalikų bendruomenei save priskyrė 49,6 proc. baltarusių, stačiatikių (ortodoksų) bendruomenei – 32,3 proc. baltarusių. Baltarusių katalikų bendruomenei 1997 m. perduota Šv. Baltramiejaus bažnyčia Vilniuje, Užupyje. Joje pamaldos vyksta baltarusių kalba.
PATIEKALAI. Baltarusių nacionalinė virtuvė turi gilias tradicijas. Be senų senovėje susiklosčiusio ir būdingų išskirtinai jai kulinarinio paveldo, įtaką nacionalinei virtuvei darė kaimynų – lenkų, lietuvių, rusų, ukrainiečių, latvių – kulinariniai ypatumai.
Dažnai baltarusių patiekalai gaminami iš bulvių, kurios vadinamos antrąja duona. Jos praturtino nacionalinę virtuvę, tapo daugelio baltarusiškų valgių pagrindu. Daugelis bulvių patiekalų būdingi ir kitoms virtuvėms, tačiau baltarusių tradicinėje virtuvėje jų formos ir vartojimo būdai yra saviti.
