Gyventojų surašymo duomenimis, 2011 m. Lietuvoje gyveno 159 graikų tautybės žmonės. Didžioji dalis graikų gyvena Vilniuje, likusieji – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Švenčionėliuose, Visagine.

ISTORINĖS SĄSAJOS. Graikų bendruomenės Lietuvoje pagrindą sudaro Ponto regiono graikai. Į Lietuvą juos atvedė skirtingi keliai: vieni atvyko tarpukariu užsiimti verslu, kiti bandė išsigelbėti nuo raudonojo revoliucijos teroro, treti, baigę sovietines aukštąsias mokyklas, gavo paskyrimą dirbti Lietuvoje ir pasiliko čia gyventi, sukūrė šeimas. Sovietmečiu graikus, kaip ir lietuvius, trėmė į Sibirą, Kazachstaną ir Baškiriją, kai kurie, tremtyje sukūrę šeimas su lietuviais, persikėlė gyventi į Lietuvą, savo vyro ar žmonos gimtinę.

Prasidėjus atgimimui, graikų bendruomenės nariai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Reikšmingas ir labai svarbus yra graiko Nikolajaus Medvedevo indėlis siekiant Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Tuo metu  Lietuvos graikai ėmė domėtis ir savo kultūra, mokytis graikų kalbos. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, graikai atvyksta dirbti tarptautinio verslo įmonėse, kuria savo verslus.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Pirmoji Lietuvoje graikų bendrija „Pontos“ įkurta 1991 m. Vilniuje. Bendrijai skilus, 1995 m. įsikūrė Lietuvos graikų draugija „Patrida“ („Tėvynė“), kuri jungia 130 graikų kilmės narių. 1996–2002 m. draugija „Patrida” leido to paties pavadinimo laikraštį, pristatydama savo narių istorijas ir graikų diasporos aktualijas, supažindindama su Graikijos kultūra ir istorija. Šiuo metu laikraštis nebeleidžiamas, jį pakeitė socialiniai tinklai, draugijos tinklalapis – www.patrida.lt.  Ansamblis „Patrida“, kuriam vadovauja profesionali dirigentė, kompozitorė bei mokytoja Tamara Gaitanži, koncertuoja Graikijos valstybinių švenčių metu Tautinių bendrijų namuose, Vilniaus mokytojų namuose, Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Veikia šokių grupė, kuriai vadovauja Antonios Demiskis. Vykdydama švietimo, kultūros veiklą, Lietuvos graikų bendruomenė stengiasi saugoti ir puoselėti graikų kultūrą ir tradicijas Lietuvoje.

ŠVIETIMAS. Veikia graikų kalbos mokykla, ansamblis „Patrida“ bei šokių grupė. 1996 m. Vilniuje pradėjusioje veikti graikų kalbos mokykloje iš pradžių graikų kalbos mokėsi bendruomenės nariai ir jų vaikai. Juos mokė Vilniaus universiteto absolventai. Vėliau mokykla tapo atvira visiems, besidomintiems graikų kalba. Nuo 2008 m. Graikijos švietimo ministerija pradėjo globoti mokyklą ir siųsti mokytojus iš Graikijos. 2008–2012 m. užsiėmimai vyko Vilniaus universiteto patalpose, o nuo 2013 metų – Tautinių bendrijų namuose. Pamokos vyksta vakarais nuo pirmadienio iki penktadienio, mokosi daugiau nei 50 mokinių. Baigus studijų kursą, galima laikyti valstybinį graikų kalbos egzaminą, kur žinios vertinamos pagal Europos Sąjungos užsienio kalbų vertinimo kriterijus.

ATMINTINOS DIENOS. Graikai Lietuvoje mini jiems svarbiausias valstybines šventes: 1821 m. kovo 25-osios Nepriklausomybės dieną bei spalio 28-ąją – „Oxi“ – dieną. Švenčių metu skamba graikiškos dainos, grojama bouzoukiu, ruošiami graikiški valgiai, šokami graikiški šokiai, puošiamasi tradiciniais tautiniais drabužiais. Kartą per metus, gegužės 19-ąją – Graikų genocido dieną – bendruomenė susirenka ortodoksų bažnyčioje apeigoms už mirusiuosius.

PATIEKALAI. Graikų virtuvė priklauso Viduržemio regionui. Patiekalams naudojamos daržovės, alyvuogių aliejus, grūdinės kultūros, jūros gėrybės, vynas ir mėsa (kiauliena, aviena, paukštiena, triušiena).