Lietuvos Brastos miesto apgultis 1657 m. (pagal E. J. Dahlbergo piešinį, raižytojas N. Perelle‘is. Iš: Pufendorf, S. De rebus a Carolo Gustavo Sveciae Rege… Niurnbergas, 1696. V. Abramausko nuotr.) © Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (VR-525)

Brastos miestas LDK konfesijų įvairovės požiūriu yra išskirtinis. 1388 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas suteikė privilegiją Brastos žydams, leisdamas jiems laisvai išpažinti judaizmą, atlikti apeigas ir laikytis papročių, taip pat aptardamas žydų ir krikščionių tarpusavio santykius. Tai pirmasis Lietuvos žydų bendruomenės paminėjimas LDK rašytiniuose šaltiniuose. Vytauto privilegiją visiems valstybės žydams 1507 m. patvirtino Žygimantas Senasis, ji buvo įtraukta į svarbiausius LDK teisės rinkinius.
Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565) Brastoje įkūrė antrąją LDK spaustuvę, skirtą protestantų tekstams spausdinti. 1563 m. čia buvo tuo metu labai dideliu (500 egz.) tiražu lenkų kalba išspausdinta pirmoji LDK – Brastos, arba Radvilų – biblija. Be to, šiame mieste, Šv. Mikalojaus cerkvėje, 1596 m. buvo pasirašyta Brastos unija, davusi pradžią graikų apeigų katalikų (unitų) Bažnyčiai.
XVII a. Brastos panoraminėje graviūroje dominuojantys sakraliniai pastatai rodo miesto daugiakonfesiškumą.