Atvaizdas: Napoleonas Orda, aut. Aleksander Tadeusz Regulski, 1883 m., šaltinis: https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Napoleon_Orda_(58971).jpg.

Napoleonas Orda (lenk. Napoleon Mateusz Tadeusz Orda, 1807-1883) – dailininkas, muzikas, literatas.

1823–1826 m. Napoleonas Orda studijavo Vilniaus universitete, tačiau už dalyvavimą slaptoje antirusiškoje draugijoje buvo iš šios aukštosios mokyklos pašalintas. Jis dalyvavo 1830–1831 sukilime, už narsą jam suteiktas aukso kryžius Virtuti Militari. 1833–1856 m. N. Orda gyveno Paryžiuje, ten mokėsi dailės, kelis metus užėmė Italų operos direktoriaus pareigas, bendravo su F. Šopenu, F. Listu, S. Moniuško, A. Mickevičiumi, J. I. Kraševskiu. Prancūzijoje, vėliau ir kitose šalyse jis kūrė muziką, koncertavo koncertų salėse, didikų rūmuose, salonuose, rengė privačias muzikos pamokas. Keliaudamas po Europą sukūrė piešinių ir akvarelių, kuriuose atvaizdavo įvairių šalių gamtovaizdžius, architektūros paminklus (tarp jų – Vilniaus, Veliuonos vaizdai, Medininkų, Panemunės pilys, Jašiūnų ir kitų dvarų rūmai). 1856 m. N. Orda grįžo į Baltarusiją, vėliau gyveno Verchovinoje (Ukraina), Pinske ir Varšuvoje.

Parengta pagal: A. Karaška, „Napoleonas Orda“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/napoleonas-orda/.