Romai

2011 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 115 romų. Vilniuje gyvena apie trečdalis Lietuvos romų, dauguma – Vilniaus Kirtimų mikrorajone, kuris yra didžiausia koncentruotai romų gyvenama vieta Baltijos šalyse.

ISTORINĖS SĄSAJOS. Romai į Lietuvą atvyko apie XV a. vidurį. Jų imigraciją paskatino XV–XVII a. Europoje vykę romų persekiojimai, laisves varžantys įstatymai. Lietuvoje romai turėjo teisę laisvai keltis iš vietos į vietą, galėjo turėti savivaldą. 1918–1940 m. romai buvo visateisiai Lietuvos piliečiai. Nacių okupacijos metu nužudyta apie 500 romų arba kas trečias Lietuvos romas. Priverstiniams darbams deportuota apie 1000 romų. Pokariu Lietuvos romų gyvenimą labiausiai paveikė 1956 m. Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas, įtvirtinęs prievartinę sedentarizaciją.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Kokybiniai pokyčiai romų gyvenime įvyko atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Pirmoji romų organizacija – Lietuvos čigonų bendrija – susikūrė 1992 metais. 1995 m. įkurta Lietuvos romų bendrija „Romano džijipe“ su skyriais Kaune, Panevėžyje, Ukmergėje. 1996 m. Pasvalyje pradėjo veikti bendrija „Romano divs“, 1997 m. Vilniuje – Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“. Šiuo metu veikia 8 romų organizacijos: Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“ ir jos Šalčininkų rajono skyrius, Romų integracijos namai, VšĮ „Sare Roma“, Romų integracijos centras, Vilniaus čigonų bendrija, VšĮ „Romane Women“ ir Lietuvos romų bendruomenė. Organizacijos rūpinasi romų bendruomenės socialiniais ir kultūriniais poreikiais, palaiko ryšius su kitų šalių romų organizacijomis, vykdo tarptautinius projektus ar dalyvauja juose. Nuo 2014 m. Romų visuomenės centras koordinuoja Europos Tarybos ir Europos Komisijos programos ROMED įgyvendinimą Lietuvoje – rengiami romų tautybės mediatoriai, galintys tarpininkauti tarp romų bendruomenės ir valstybės institucijų. Romų visuomenės centras yra aktyvus Žmogaus teisių koalicijos narys, dalyvauja tarptautiniame judėjime „Youth in Action“, yra Europos tinklo prieš rasizmą (ENAR) narys. Romų muzikinę kūrybą populiarina Vilniaus raj., Panevežyje, Kaune susibūrę romų muzikiniai ir šokių kolektyvai. Nuo 2000 m. rengiami romų integracijos į Lietuvos visuomenę veiksmų planai, kurių priemones, skirtas skatinti integraciją į švietimo sistemą, didinti sveikatos paslaugų prieinamumą, skatinti užimtumą, moterų įgalinimą, romų kultūros ir tradicijų puoselėjimą, tarpkultūrinį dialogą, vykdo skirtingos šalies institucijos.

ŠVIETIMAS. Veikia romų sekmadieninė mokykla Panevėžio vaikų dienos užimtumo centre.

ATMINTINOS DIENOS. Lietuvos romai mini Tarptautinę romų dieną – balandžio 8-ąją; Romų genocido dieną – rugpjūčio 2-ąją; Romani kalbos dieną – lapkričio 5-ąją.

KALBA. Gyvendami Lietuvoje, romai sukūrė savitą romų kalbos patarmę, priskiriamą Baltijos dialektui. Jo, kaip ir kitų dialektų, kuriais kalba Europoje gyvenantys romai, pagrindas yra romani kalba. Įvairių Lietuvos regionų romų kalba kiek skiriasi. Iš Besarabijos ir Rusijos į Lietuvą atvykę romai kalba kotliarų kalba.

RELIGIJA. Romai neturi bendros religijos – išpažįsta dominuojančią gyvenamojoje teritorijoje. Litóvska romá (Lietuvos romai) – istorinė ir pati gausiausia Lietuvos romų etninė grupė bei lotfítka romá (taip save vadina pasienyje su Latvija gyvenantys romai) yra katalikai; kotliárai – po II pasaulinio karo iš dab. Moldavijos teritorijos į Lietuvą atsikėlę romai – stačiatikiai; Žagarėje gyvena romų protestantų bendruomenė.

PATIEKALAI. Romų patiekaluose naudojama daug aštrių prieskonių. Vienas iš tradicinių patiekalų – šiupininė sriuba, į kurią dedama vištienos, keptų bulvių, žalių žirnių.

Facebook
Nepraleiskite naujienų - užsiprenumeruokite naujienlaiškį
Turite klausimų?



Social media & sharing icons powered by UltimatelySocial