Vilniaus universiteto profesorius Bonifacas Jundzilas, 1850 m., aut. Karolis Ripinskis, Antonis Oleščinskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis, © Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, LNDM G 5748/a, https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/20000003768941?s_id=Xpx80QGeAy6UpxOB&s_ind=1&valuable_type=EKSPONATAS.

Stanislovas Bonifacas Jundzilas (Stanisław Bonifacy Jundziłł, 1761–1847) – Lietuvos mokslininkas filosofas, publicistas, botanikas, geologas.

1779 m. S. B. Jundzilas buvo patvirtintas pijorų ordino nariu. 1781-1783 m. jis klausė filosofijos kursą Vilniaus pijorų kolegijoje Šnipiškių vienuolyne Vilniuje, kartu Vilniaus universitete lankė fizikos, chemijos paskaitas. Vėliau šiame universitete išklausė ir chemijos, zoologijos, botanikos kursus. 1790-1792 m. Vilniaus universitete Jundzilas dėstė gamtos mokslus. Taip pat jis buvo išvykęs tobulintis į Vakarų Europą, kur domėjosi naudingosiomis iškasenomis, jų geologija. 1797 m. grįžęs į Lietuvą, Vyriausioje mokykloje užėmė viceprofesoriaus, o vėliau ir gamtos mokslų profesoriaus vietą.

Jundzilas tyrė Vilniaus, Ščiutino, Lydos, Gardino apylinkių florą, taip pat paukščius, vabzdžius. Jo iniciatyva buvo perorganizuotas ir išplėstas Vilniaus universiteto botanikos sodas – iš Pilies gatvės perkeltas į Sereikiškes. Jundzilas pagausino sodo augalų skaičių, keisdamasis augalais su 15 miestų išpopuliarino jį Europoje, papildė naujais rinkiniais Gamtos mokslų kabinetą. Jundzilas tvirtino, kad gamta turi savo dėsnius, o gyvieji gamtos kūnai yra medžiagos cheminių kitimų rezultatas, kad žmogus kūnu yra panašus į kitus žinduolius.

Parengta pagal: Stanislovas Bonifacas Jundzilas – Vikipedija (wikipedia.org) (tekstas modifikuotas), CC BY-SA 3.0.