Uzbekų bendruomenė Lietuvoje nėra gausi. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. Lietuvoje gyveno 157 uzbekų tautybę nurodę piliečiai. Daugiausiai uzbekų tautybės Lietuvos Respublikos piliečių gyvena Vilniuje, Visagine, Jurbarke, Kelmėje.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Pirmosios Lietuvos uzbekų visuomeninės organizacijos ėmė kurtis 2001 metais. Tai Lietuvos uzbekų bendrija „Pachtakor“ („Medvilnės rinkėjas“), Uzbekų kultūros centras, šio centro padaliniai Vilniuje bei Visagine. Šiuo metu veikia 7 uzbekų visuomeninės organizacijos: Lietuvos uzbekų bendrija ir Uzbekų kultūros centras su padaliniais, taip pat Kelmės uzbekų sąjunga, Jurbarko uzbekų sąjunga bei Jaunųjų uzbekų sąjunga. Visuomeninių organizacijų veikla apima uzbekų kultūros, tradicijų puoselėjimą ir sklaidą, bendruomenės narių tautinės savimonės stiprinimą, uzbekų istorinio, kultūrinio ir dvasinio paveldo pristatymą visuomenei ir tarpkultūrinio dialogo skatinimą, draugiškų kultūrinių ir dalykinių ryšių tarp Lietuvos ir Uzbekijos visuomeninių organizacijų plėtojimą. Uzbekų kultūros centro įkūrėjai yra filologai, žurnalistai ir garsūs Lietuvos muzikantai. Aktyviai dalyvaudamas Lietuvos kultūriniame gyvenime, šis centras palaiko glaudžius ryšius su Uzbekistano Respublikos ambasada Baltijos šalims (Rygoje), Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus ir Visagino miestų savivaldybėmis, Uzbekijos draugystės ir kultūrinių-švietimo ryšių bendrijų su užsienio šalimis taryba, Uzbekija ir Lietuvos taryba, Uzbekų kultūros centru Estijoje, Taškento lietuvių bendruomene ir Lietuvių kultūros draugija Taškente. Glaudūs ryšiai su uzbekais, gyvenančiais ne etninėje tėvynėje, ir jų organizacijomis padeda išlaikyti ir vienyti kultūrines tradicijas, dalintis patirtimi ir gerąja praktika: organizuojami tarptautiniai konkursai, festivaliai, parodos, koncertai, rengiamos teminės paskaitos, seminarai ir konferencijos, supažindinančios Lietuvos gyventojus su uzbekų folkloru, istoriniu ir kultūriniu Uzbekijos paveldu.

2004 m., 2007 m., 2014 m. ir 2016 m. buvo surengti Aldonos Dvarionaitės vardo Tarptautiniai jaunųjų pianistų ir mokytojų konkursai, kuriuose dalyvavo pianistai iš Lietuvos, Uzbekijos, kitų šalių. Nuo 2001 m. Uzbekų kultūros centras kasmet organizuoja tradiciniu renginiu tapusią uzbekiško plovo šventę, skirtą Uzbekijos Respublikos Nepriklausomybės dienai. Renginiui paruošiama įvairi kultūrinė programa.

ŠVIETIMAS. Veikia Lietuvos uzbekų bendrijos „Pachtakor“ sekmadieninė mokykla, kurioje vaikams sudarytos galimybės mokytis uzbekų kalbos, susipažinti su uzbekų kultūra, tradicijomis.

ATMINTINOS DIENOS. Uzbekai mini šias valstybines šventes: sausio 14 d. – Tėvynės gynėjų dieną, gegužės 9 d. – Atminimo ir pagarbos dieną, rugpjūčio 31 d. – Represijų aukų dieną, rugsėjo 1 d. – Uzbekijos Respublikos Nepriklausomybės dieną. Taip pat švenčiamos tradicinės šventės, padedančios suburti bendruomenę, išlaikyti glaudų ryšį su gimtuoju kraštu ir neapleisti per amžius susiformavusių dvasinių uzbekų tautos vertybių, kurių pagrindiniai principai – pagarba vyresniems, svečiui, tolerancija ir pagalba. Viena ryškesnių uzbekų bendruomenės švenčių – Novrūzas, švenčiamas kasmet tarp kovo 20 ir 22 d. ir sutampantis su astronominiu pavasario lygiadieniu.

KALBA. Uzbekų kalba priklauso Altajaus kalbų šeimos tiurkų grupei. Raštui užrašyti naudojama tiek lotyniška abėcėlė, tiek kirilica.

RELIGIJA. Uzbekai išpažįsta islamą, dauguma uzbekų tautybės žmonių yra musulmonai sunitai.

PATIEKALAI. Uzbekų kulinarinis paveldas atspindi kadaise priešingus Eurazijos pakraščius jungusio Šilko kelio šalies statusą.