Plakatas Vilniaus Gaonas Elijas ben Solomon Zalman (kairėje) ir Icchak Elchanan Spektor, XX a. pr., aut. nenurodytas, © Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, VGŽIM VŽM 1094, https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/180000001174461?s_id=LmPmWtrYFtuakjOE&s_ind=2&valuable_type=EKSPONATAS.
2020 balandžio 23 dieną buvo minimos 300-osios Vilniaus Gaono gimimo metinės. Seimas 2020-uosius yra paskelbęs Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Vilniaus Gaono 300-metų gimimo sukaktis įrašyta į 2020-2021 metais UNESCO minimų sukakčių sąrašą. Taip siekiama įamžinti svarų Vilniaus Gaono indėlį į Lietuvos ir pasaulio religinį, kultūrinį, mokslinį ir visuomeninį paveldą. Vilniaus Gaonas laikomas lietuviško judaizmo tradicijos saugotoju.
Vilniuje gyvenęs Elijas ben Saliamonas Zalmanas (1720–1797) garsėjo mokytumu, erudicija ir dideliu autoritetu tradicinių žydų tekstų studijų srityje, dėl to jis vadintas Vilniaus Gaonu, t. y. Iškiliuoju, Išminčiumi. Jis gvildeno visas judaizmui ir religinei žydų pasaulėžiūrai svarbias temas: religinę žydų teisę, giluminę Talmudo tekstologiją ir Biblijos studijas, etiką, kabalą (žydų mistika). Visose šiose srityse padarė gilių įžvalgų ir turėjo lemiamą įtaką ugdant Lietuvos žydams būdingą analitinį požiūrį į religinius tekstus ir iš jų kylančias praktikas. Žydų religinei tradicijai būdinga mokslininkams įsigilinti į vieną ar vos kelias studijų sritis, tad per visą istoriją tokio masto eruditų ir kartu giliausių, naujoviškų įžvalgų pateikusių autoritetų pasaulyje buvo labai nedaug. Elijas ben Saliamonas Zalmanas – išskirtinė asmenybė Lietuvoje.
Paradoksas, bet pats jis nepaskelbė nė vieno teksto. Vilniaus Gaono mokymą kruopščiai sukonspektavo, surašė jo mokiniai, sūnūs ir žentai. Po jo mirties darbus pradėta redaguoti ir publikuoti. Jie atskleidė didelį ir itin reikšmingą indėlį į visas judaizmo mokslo šakas. Vilniaus Gaonas ne tik aiškino ir komentavo religinius tekstus, bet ir juos patikslino – ištaisė senovės rankraščiuose padarytas, vėliau perrašytas ir perspausdintas klaidas. Tai ypač svarbu Talmudo tekste. Vilniaus žydų spaustuvininkų ir leidėjų Romų dinastija, pagarsėjusi keliais pavyzdiniais Talmudo leidiniais, po Vilniaus Gaono mirties leido tik jo pateiktos versijos Talmudą ir su jo komentarais. Būtent ši versija pripažinta ir studijuojama visame pasaulyje. Vilniaus Gaono mokiniai tapo Lietuvos žydų intelektualų elitu – tai buvo mąstytojai, švietėjai ir reikšmingų knygų autoriai, taip pat paties Gaono Elijo darbų sudarytojai, redaktoriai ir leidėjai, jo mokymo skleidėjai.
Išspausdintas Vilniaus Gaono palikimas paplito po pasaulį ir išgarsino Lietuvą kaip žydų religinio mokymo ir intelektualumo centrą. Tai, kad šio mąstytojo paveldas itin reikšmingas Lietuvos kultūrai, byloja Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas paskelbti 2020-uosius, kuriais minimos Elijo ben Saliamono Zalmano 300-osios gimimo metinės, Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Dar 1997 m., minint 200-ąsias jo mirties metines, vyko didelis įvairius renginius apėmęs minėjimas, kurio globėja buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tada Vilniaus Gaonas Lietuvos visuomenei pirmą kartą buvo pristatytas kaip neatsiejama mūsų šalies kultūros paveldo dalis. Pasaulyje jis buvo itin vertinamas dar gyvas būdamas, o po mirties tapo vienu svarbiausių, geriausiai atpažįstamų Lietuvos žydų bendruomenės simbolių. Vilniaus Gaonas – vienas ryškiausių šios bendruomenės kultūros atstovų.
Šia proga Tautinių mažumų departamentas, kartu su Lietuvos Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka yra išleidęs kalendorių „Elijo šlovė“.
