2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, mūsų šalyje gyveno 3 050 žydų, jie sudarė 0,08 proc. visų šalies gyventojų.

ISTORINĖS SĄSAJOS. Žydų bendruomenė Vilniuje įsikūrė XVI–XVII a. sandūroje. Kai kuriuose miestuose ir miesteliuose žydai savo skaičiumi ėmė lenkti krikščioniškąją gyventojų dalį. Žydai daugumą gyventojų sudarė Kalvarijoje (apie 70 proc.), Ukmergėje (per 50 proc.), Kupiškyje (apie 53 proc.). Miestuose susitelkę žydai sudarė iki 10 proc. visų miesto gyventojų. Neigiamą poveikį bendruomenės demografijai turėjo tarpukariu intensyviai vykusi emigracija į Palestiną, Pietų Afriką ar JAV. 1923–1939 m. iš Lietuvos išvyko apie 25 tūkst. žydų. Dėl Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto žydų Holokausto Lietuva neteko daugiau nei 90 proc. žydų bendruomenės.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Žydų bendruomenė yra visuomeniškai aktyvi ir šiuo metu veikia daug nevyriausybinių organizacijų, vienijančių žmones pagal pomėgius ar profesinę veiklą. Veikia šios bendruomenės: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė, Klaipėdos žydų bendruomenė, Švenčionių rajono žydų bendruomenė, Panevėžio miesto žydų bendruomenė, Panevėžio žydų paramos bendrija, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, Janušo Korčako centras, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas. Nacionalinį kultūrinį bei istorinį žydų palikimą saugo ir studijuoja 1989 m. atkurtas Valstybinis žydų muziejus. 2001 m. įsteigtas Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys – Tolerancijos centras, kurio tikslas yra inicijuoti unikalių kultūrinių vertybių – litvakų meninio ir istorinio paveldo – pažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

ŠVIETIMAS. Nuo 1989 m. veikia valstybinė žydų mokykla, kuriai 1992 m. suteiktas Šolom Aleichemo vardas. 2013 m. ji tapo Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, kur mokoma lietuvių kalba. Hebrajų kalbos mokomasi kaip antrosios užsienio kalbos nuo pirmos klasės, jos mokosi visi mokiniai. Nuo 1996 m. veikia nevalstybinė vidurinė žydų mokykla „Menachemo namai“. Kaune ir Klaipėdoje veikia sekmadieninės mokyklos vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems.

ATMINTINOS DIENOS (ŠVENTĖS). Pagal kilmę visos tradicinės žydų šventės yra religinės, jų paisyti privalo visa bendruomenė.

KALBOS. Lietuvos žydai vartojo dvi žydų kalbas: hebrajų su aramėjų kalbos priemaišomis ir jidiš. Hebrajų kalba buvo vartojama religinės teisės, liturgijos, švietimo bei religinės literatūros srityse. Hebrajų kalba nebuvo šnekamoji kalba. XIX a. pabaigoje iš Lietuvos kilusio Eliezerio ben Jehudos iniciatyva, hebrajų kalbą pradėta gaivinti kaip šnekamąją. Jidiš kalba prieš 1000 metų susiformavo Vokietijos žydų visuomenėje ir pamažu tapo visų žydų – aškenazių bendravimo kalba. Raštas jidiš kalba atsirado XIV amžiuje. XX a. jidiš galutinai tapo literatūrine kalba. Žydų kalbos – hebrajų ir jidiš – tapo vienu iš pagrindinių aškenazių kultūros raidos veiksnių.

RELIGIJA. Lietuvoje įregistruotos religinės judėjų bendruomenės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Jos turi veikiančias sinagogas Vilniuje ir Kaune. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka žydų religinėms bendruomenėms grąžinamas neteisėtai nusavintas turtas, maldos namai. Pagal judaizmą, žydai privalo laikytis visų Toros įsakymų. Po pasaulį pasklidusias žydų bendruomenes vienija religija, tačiau bendruomenės gali skirtis etniškai (skirtinga kalba ir kultūra), gali būti rasinių skirtumų.

PATIEKALAI. Žydai visus maisto produktus dalija į košerinius (leistinus) ir trefinius (draudžiamus). Košeriniu laikomos visos daržovės ir vaisiai, taip pat aviena, ožkiena, jautiena, elniena, naminių paukščių mėsa. Galima valgyti kai kurias žuvis, o žvėrių ir paukščių mėsa, kiauliena ir zuikiena draudžiama. Ir jokio kraujo maiste.